Kaip Senųjų Trakų benediktinų rezidencija, 1648-1844 m. veikė palyginti netoli esanti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Jonas Klodskis, testamentu Pivašiūnų dvarą palikęs Senųjų Trakų benediktinams, įpareigojo juos įsteigti vienuolyną, kasdien giedoti Švč. Mergelės Marijos valandas ir aukoti kas savaitę ketverias mišias. Žinoma, kad vėliau prie bažnyčios nuolatos gyveno du ją aptarnaujantys vienuoliai. Didžiojo altoriaus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą tikriausiai parūpino pats fundatorius arba benediktinai. Ikonografija šis Dievo Motinos atvaizdas gan artimas Senųjų Trakų paveikslui. 1745 m. Pivašiūnų bažnyčiai sudegus, benediktinai 1766 m. pasistatė naują. Tuo metu jau paplitusį Marijos paveikslo kultą ir patiriamas malones liudijo daugybė atnešamų votų, 1750 m. pagaminti auksuoto sidabro aptaisai. 1825 m. tėvo Celestino Sorokos pastangomis pastatyta dabartinė bažnyčia. XIX a. pradžioje prie bažnyčios atidaryta pradžios mokyklėlė. Benediktinų vienuolyną uždarius, bažnyčia tapo parapine. Ji iki dabar garsėja iš visų bažnyčią naikinusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos paveikslu, kuris 1988 m. rugpjūčio 15 d. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys