pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Reguliniai kunigai

DŪKŠTŲ BUVĘS TREČIOSIOS PIJORŲ VIENUOLYNAS
ir  Šv. Onos bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

38. Bažnyčios ir kapinaičių vaizdas

Netoli Vilniaus, prie kelio į Maišiagalą, ant kalnelio kyla daili neogotikinė bažnytėlė, menanti krašto švietimui daug pasitarnavusių pijorų veiklą ir paskutiniuosius šio ordino gyvavimo Lietuvoje metus. Dėl to miestelis dažnai vadinamas Pijorų Dūkštomis. Šioje vietoje nuo 1647 m. stovėjusi Šv. Onos bažnyčia, funduota Daratos Daubarienės. 1750 m. ji atiduota Vilniaus pijorų globai. Po kelių dešimtmečių, 1772 metais, bažnyčios rektorius Mykolas Franckevičius ją perstatė. 1777 m. vyskupo J. I. Masalskio pastangomis prie bažnyčios įsteigta parapija.39. Pijorų, Vilniaus universiteto profesorių, palaidojimo vieta Dūkštų bažnyčios šventoriuje Vilniaus pijorų rektorius buvo kartu ir Dūkštų klebonas, kuris turėjo padėjėją. Gražios bažnytkaimio apylinkės traukdavo ordino narius pailsėti čia po mokslo darbų. Panaikinus pijorų ordiną Vilniuje ir uždarius visus kitus jų vienuolynus, Dūkštose apsigyveno paskutinis pijorų provincijolas ir rektorius, žymus literatas, kunigas Joakimas Dembinskis. Jo rūpesčiu 1850-1856 m. pagal architektų Tomo Tišeckio ir Gustavo Šachto projektą iš vietinių gyventojų bei vilniečių aukų pastatyta dabartinė bažnyčia (statybą žymiai parėmė ir kompozitorius Stanislovas Moniuška). Ji su didelėmis iškilmėmis konsekruota 1856 m. spalio 11 d. Tuo metu katalikų bažnyčios ir vienuolynai caro valdžios jau buvo uždarinėjami, tad sunki, bet atkakli naujos bažnyčios statyba visuomenėje sukėlė susižavėjimo bangą. Altorinius paveikslus naujajai šventovei noriai paaukojo dailininkai mėgėjai  grafas Stanislovas Kosakovskis, nutapęs titulinį „Šv. Onos” paveikslą, grafas Marijonas Čapskis, Kazimiera Skirmantienė ir kt. Iš Paryžiaus atsiųstas Švč. Dievo Motinos paveikslas, anksčiau priklausęs poetui Adomui Mickevičiui. Tuo pačiu metu kapinėse pastatyta koplyčia laikinoms pamaldoms ir špitolė vargšams. Tačiau bažnyčia veikė nebeilgai 1868 m. uždaryta ir paversta cerkve. 1918 m. atgavus šventovę katalikams ji suremontuota, tapo parapine.

XVIII-XIX a. prie bažnyčios veikė pijorų išlaikoma mokykla.

Bažnyčioje yra išlikęs XVIII a. Švč. Mergelės Marijos paveikslas, keletas pijorų laikų liturginių reikmenų. Kapinaitėse, prie pat bažnyčios, yra palaidoti garsūs Lietuvos pijorai, Vilniaus universiteto profesoriai  M. Danilavičius, E. Sieradskis, F.Golanskis.

R. J.

Reguliniai kunigaiVilniaus r., 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos.
Bažnyčia veikianti, tel. (22) 59 92 01

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.06.06