pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Reguliniai kunigaiKitos vienuolijų kongregacijos

PANEVĖŽIO BUVĘS PIJORŲ (VĖLIAU - MARIJONŲ) VIENUOLYNAS
ir  Švč. Trejybės bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

 

Pirmuosius Panevėžio švietėjus161. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios fasadas pijorų vienuolius 1727 m. šiame mieste įkūrė Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belazaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Dembskis, įpareigoję juos įkurti ir išlaikyti gimnaziją. Vienuoliai pastatė vienuolyną, mokyklą ir medinę Švč.Trejybės vardo bažnyčią. Po 1790 m. gaisro, smarkiai nukentėjus vienuolijos pastatams ir bažnyčiai, buvo atstatytas mūrinis vienaukštis vienuolynas, o 1803 m. - nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia, iš pradžių aptarnavusi tik vienuolyną ir mokyklą, vėliau - ir dalį Upytės parapijiečių. 1813 m. ji vienuolyno rektoriaus kun. Silvestro Vialbulo pašventinta. Kadangi šventovė buvo per maža, kapinėse pastatyta nedidelė medinė koplyčia, skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po 1832 m. vienuolynas uždarytas ir naudotas kariuomenės reikalams, o Švč. Trejybės bažnyčia 1847 m. atiduota stačiatikiams. Miesto katalikai kurį laiką naudojosi kapinių koplyčia, tačiau 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta ir 1872 m. nugriauta. Jos vietoje pastatyta nedidelė cerkvelė.

1832 metais Švč. Trejybės bažnyčioje būta penkių medinių altorių. Didijį, dviejų tarpsnių altorių puošė Švč. Trejybės ir Švč. Marijos Sopulingosios paveikslai.Presbiterijoje stovėjo du šoniniai altoriai. Vienas, dviejų tarpsnių, su šv. Antano ir Čenstochavos Marijos, padabintos sidabrine auksuota karūna, paveikslais. Kitas - vieno tarpsnio, su šv. Juozapo atvaizdu. Bažnyčioje buvo saugomi pijorų vienuolyno fundatorių K.Dembskio ir K.Belazaro portretai.

Nuo pat savo veiklos pradžios Panevėžyje pijorų vienuoliai rūpinosi pradine mokykla ir kolegija, kurios veikė iki pat vienuolyno uždarymo 1832 m. 1782 m. joje mokėsi 87, 1799 m. - 86 mokiniai. Pirmoje XVIII a. pusėje vienuolyne vyko filosofijos studijos, buvo įvairiomis mokslo knygomis turtinga biblioteka. Edukacinė komisija pradinę mokyklą pakėlė į triklasę (joje mokėsi apie 100 mokinių, 1826 m.- jau 139). 1803 m. mokykla paversta keturklase. Pas pijorus mokėsi garsus architektas Laurynas Gucevičius. 1840 m., pastačius buvusiame pijorų vienuolyno sklype naujus statinius, iš Troškūnų į Panevėžį atkelta šešiametė bajorų mokykla. Ji 1858 m. perorganizuota į gimnaziją, o vėliau, 1863 m. caro valdžiai ją uždarius, 1872 m. patalpos perduotos naujai kuriamai mokytojų seminarijai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įsirengę karo belaisvių stovyklą. Katalikai ją atgavo 1918 m. ir kun.164. Skulptūra „Šv. Elžbieta Vengrė” J. Maciejausko iniciatyva buvo atnaujinta, remonto darbais rūpinosi gimnazijos kapelionas J. Ruškys. Į bažnyčią perkelti trys seni altoriai iš Klovainių. 1919 m., šv. Kazimiero dieną, bažnyčia pašventinta. Čia miestiečiai galėjo dalyvauti šv. Mišiose, aukojamose moksleiviams ir Panevėžio įgulos kariams. 1927 m. Švč. Trejybės bažnyčia atiduota marijonų globai.

Bažnyčios rektorius kun. marijonas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Šventovę konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1931 m. Martinas Kšanauskas jai paaukojo 3,72 kg varpą su įrašu: „Da pacem, Domine, in diebus nostris “. 1936 m. kun. Jono Senkaus rūpesčiu Švč. Trejybės bažnyčios interjeras vėl buvo dekoruotas. 1939 m. marijonai pasistatė naujokyną su vieša Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčia. Pasak dabartinio bažnyčios vikaro E.Troickio, prieš Antrąjį pasaulinį karą bažnyčioje vykdavo gausūs Marijos atlaidai, Švč. Marijos paveikslas būdavo pakabinamas lauke, apsidės pusėje.

1944 m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kun. Stasys Mažeika šventovę suremontavo, sutvarkė altorius. Vienuoliai veikė Panevėžyje iki 1948 metų, vėliau bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu. Nuo 1989 m. šventovė vėl veikia, prie jos atkurtas ir marijonų vienuolynas.

Bažnyčia neogotikinio stiliaus, vienabokštė, statyta iš akmens mūro, jos architektūroje regima neoromantinio, klasicistinio ir neogotikinio stilių jungtis. Papildomą pastato fasado vizualinį efektą kuria tinkuoto orderio elementų, suporintų piliastrų sąskambis su grublėtomis, turtingų atspalvių sienomis. Bažnyčioje yra penki altoriai, interjeras santūrus. Vidaus erdvę pilioriai dalija į tris navas.

Pagrindinis didžiojo, santūrių šiuolaikiškų formų altoriaus akcentas yra tarsi kylanti į viršų Kristaus skulptūra ir didžiąją apsidės lubų dalį užimantis Švč. Trejybę vaizduojantis vitražas. Altoriaus kompoziciją įrėmina dvi apvalios kolonos, laikančios nesujungto karnizo dalis.

Šoninių navų emporų langai dekoruoti moderniais, įvairius katalikybės istorijos momentus vaizduojančiais vitražais. Seniausi dabartinėje bažnyčioje esantys paveikslai - 1881 m. Mielnickio Varšuvoje tapyta drobė, vaizduojanti Šv. Mykolą Arkangelą, ir Švč. Trejybės paveikslas.

R. M.

Reguliniai kunigaiKitos vienuolijų kongregacijosPanevėžys, Sodų g. 2, 3
Bažnyčia ir vienuolynas veikiantys, tel. (25) 46 57 86, 46 88 43

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.06.06