pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Reguliniai kunigai

VILNIAUS BUVĘS JĖZUITŲ NOVICIATAS
ir  Šv. Ignoto bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

 

Vilniaus305. Archit. P. Wędziagolski. Šv. Ignoto bažnyčios rekonstrukcijos projektas. 1926 -1929 m. jėzuitų noviciatas įsikūrė Senamiesčio šiaurinėje dalyje, netoli buvusių Totorių vartų ir užima gana didelę teritoriją, ribojamą Šv. Ignoto, Benediktinių ir Totorių gatvių (senasis posesijos Nr. 422). Ansamblį sudaro Šv. Ignoto bažnyčia ir vienuolyno pastatai, supantys vieną uždarą ir du pusiau uždarus kiemus. Ansamblio architektūroje galima atsekti gotikos, renesanso ir baroko bruožų.

Vilniaus jėzuitų noviciatas ir Šv.Ignoto bažnyčia funkcionavo 1604 - 1773 m. XVI a. šiame kvartale stovėjo mūriniai gotikiniai namai, nuo Šv.Ignoto gatvės atskirti gynybine siena su šaudymo angomis (jos dalis, mūryta iš raudonų plytų ir akmenų, iš dalies tinkuota, matyti ir dabar). 1602-1604 m. Povilas Bokša ir rektorius Mykolas Becanus, nupirkę keletą namų, įsteigė Vilniaus jėzuitų noviciatą. Po 1610 m. gaisro jėzuitai supirko likusią kvartalo dalį ir suformavo vienuolyno ir bažnyčios ansamblį, kurio konfigūracija beveik nepakito iki šiol. Vienuolyną sudarė gyvenamieji korpusai, ūkiniai pastatai, amatų dirbtuvės. Jis buvo skirtas 20-50 žmonių, tačiau paprastai gyvendavo žymiai daugiau - nuo 69 iki 114. Noviciatas turėjo bravorą, infirmeriją (1721-1724 joje dirbo chirurgas Jurgis Zymonas), nuo 1744 m. veikė vaistinė. Noviciato viršininkas vadinosi noviciato namų rektoriumi. Naujokai čia praleisdavo pirmuosius du metus, prieš tapdami klierikais ir postulantais. Noviciate buvo mokoma retorikos, poetikos, dėstė du profesoriai. Noviciatas turėjo biblioteką, garsėjusią savo asketinio turinio knygomis. 1774-1798 m. buvusio jėzuitų noviciato patalpose veikė Vilniaus dvasinė seminarija, jai atiteko noviciato biblioteka, vėliau čia perkeltas Vilniaus vyskupijos archyvas. 1798 m. pastatuose įkurtos kareivinės, XIX a. II-oje pusėje padaryta daug senąją architektūrą naikinančių perstatymų (užmūrytos arkos, iškirsti didesni langai, pakeisti stogai, iš dalies patalpų tūriai). Po Antrojo pasaulinio karo noviciato pastatuose įsikūrė Aklųjų draugijos spaustuvė, prie Totorių (tuomet - Žuko) gatvės - karinis komisariatas (dabar - Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija). Šv. Ignoto - Benediktinių gatvių kampe 1967 m. įrengtas „Bočių” restoranas, valgykla, pastatyta naujų pagalbinių priestatų. Buvusioje reprezentacinėje noviciato dalyje (prie Šv. Ignoto gatvės), ją ištyrus ir restauravus, įkurta Respublikinė mokslinė techninė biblioteka ir Mokslinės techninės informacijos institutas (archit. Evaldas Purlys, 1983-1985). 306. Jėzuitų noviciato pagrindinio korpuso fasadas

Šv. Ignoto bažnyčia pastatyta 1622-1647 m., konsekruota 1647 07 21. Kaip ir kitos jėzuitų bažnyčios Lietuvoje, ji buvo bazilikinė, su kupolu ir dviem bokštais abipus presbiterijos. Šios bažnyčios fasadas pavaizduotas 1834 m. Šv. Ignoto gatvės vakarinės pusės išklotinėje. 1737 m. Šv. Ignoto bažnyčia sudegė, įgriuvo vidurinės navos skliautai. Ją atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai, 1748-1750 m. vadovaujant architektui Tomui Žebrauskui SJ padidintos šoninės koplyčios, langai, perstatytas vargonų choras, skliautai dekoruoti tapyba ir lipdiniais. 1743-1747 m. A. Datzratas ir Pr. Priščinskis pastatė didįjį altorių, puošnų tabernakulį. Didžiajame altoriuje buvo S. Čechavičiaus paveikslas „Šv. Ignotas” (vėliau perkeltas į Katedrą). Bažnyčią dekoruojant dirbo žymūs Vilniaus skulptoriai jėzuitai Mykolas Šykas (1714-1746), Jokūbas Grimas (1737-1773). Žymesni sakraliniai objektai šioje bažnyčioje buvo: 1608 m. M. Lenčyckio iš Loreto atvežta Dievo Motinos statula ir Šv. Martyno vokiečių brolijos altorius. Šv. Martyno vokiečių katalikų brolija veikė Šv. Ignoto bažnyčioje nuo pat pradžių, išlaikė pamokslininką, galintį kalbėti vokiškai Vilniaus vokiečių katalikų bendruomenei ir keliaujantiems menininkams. Jėzuitų ordiną panaikinus, bažnyčia perduota Dvasinei seminarijai, 1798 m. uždaryta. Kurį laiką joje buvo arklidės, 1869 m. įrengtas karininkų klubas. Kaip sakralinis pastatas bažnyčia buvo visiškai sunaikinta: nugriauti bokštai, pristatytas prieangis, sunaikintas interjeras. Jėzuitai ketino atsiimti 307. Jėzuitų noviciato koridoriusŠv. Ignoto bažnyčią 1921 m., bet vėliau jos atsisakė. 1925-1926 m. pagal architektų Julijaus Kloso ir Pavelo Vendziagolskio projektus vėl pritaikyta religiniams reikalams. Tačiau bažnyčia nebuvo atstatyta, jos fasadas tėra XVII a. I-osios pusės baroko stilizacija. 1955 m. Šv.Ignoto bažnyčia paversta kino studijos sandėliu. Dabar joje įsikūręs Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubas.

XVII - XVIII a. Vilniaus jėzuitų noviciatas garsėjo amatų (auksakalių, stalių, dailidžių) dirbtuvėmis. Ypač originalūs noviciate gaminti bažnytiniai baldai. 1737 m. gaisrui nusiaubus daugelio Vilniaus bažnyčių interjerus, jėzuitų stalių dirbtuvės gamino puošnius suolus, zakristijų spintas, komodas, klausyklas, klauptus. XVIII a. I-oje pusėje ir viduryje noviciato stalių dirbtuvėse minima apie 30 jėzuitų broliukų meistrų pavardžių. Iš jų žymesni: Simonas Juozapas Sulikovičius (1704-1757), 1738 m. pagaminęs Šv. Ignoto bažnyčiai suolus, sakyklą, refektoriaus baldus; Jonas Juozapas Tešneris, 1747-1772 m. vadovavo noviciato stalių dirbtuvėms, sukūrė meniškas spintas bibliotekai, 1761 m. - zakristijos kredensą; kartu su juo dirbo Jonas Renas, kilęs iš Belgijos; Jonas Klimovskis (1698-1749) daug prisidėjęs dekoruojant Šv.Jono bažnyčios interjerą, gaminęs įvairias spintas, sakyklą (1745 m.).

Istoriniu požiūriu geriausiai išliko reprezentacinis ir pietrytinis noviciato korpusai, išsidėstę prie Šv. Ignoto gatvės, su didžiuoju kiemu, nuo gatvės atskirtu mūro tvora. Reprezentacinis noviciato korpusas jungia pietinę bažnyčios pusę su refektoriumi (restauruotas 1986 m.). Jo fasadas, sudarytas iš atvirų arkinių galerijų, labai primena Vilniaus Alumnato (Popiežiškosios seminarijos) ir Universiteto Počobuto kiemų arkadas. Renesansiniais principais dvelkiančią triaukštę šio fasado lodžą praturtina Vilniaus ankstyvajam barokui būdingi bruožai - monumentalūs pirmą ir antrą aukštus jungiantys piliastrai ir juoda spalva paryškinti jų kapitelių dekoro elementai. Noviciato pagrindinio korpuso patalpose ir refektoriuje išliko XVIII a. sienų tapybos.

R.B.V.

Reguliniai kunigaiVilnius, Šv. Ignoto g. 4/3, 6.
Bažnyčia neveikianti

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.05.19