Prie nedidelio Kruonės upelio, 18 km nuo Kaišiadorių įsikūręs Kruonio miestelis. Bazilijonų fundacija, atsikėlimo aplinkybės ir veikla Kruonyje nėra pakankamai žinoma. Iki bazilijonų Kruonyje greičiausiai būta stačiatikių vienuolių. 1610 - 1626 m. Teodoras Bogdanas Oginskis pastatydino sakralinį statinį, prie kurio 1628 - 1629 m. įsikūrė unitų bazilijonų vienuolynas.

Klausimas, ar šią šventovę Oginskis fundavo bazilijonams, lieka atviras. Miręs 1625 m. Lietuvos pulkininkas, Trakų pakamarininkas, buvo nusiteikęs prieš Brastos uniją, 1612 m. kartu su savo sūnumis pasirašė stačiatikių didikų protestą prieš dvasininkijos vienijimąsi. Oginskis globojo Vilniaus Švč Trejybės ir Šv. Dvasios stačiatikių brolijas, Jevoje fundavo stačiatikių cerkvę. Tad greičiausiai iki 1628 m. Kruonio šventovė priklausė stačiatikiams.

1628 m. į Kruonį atsikėlę unitai čia išbuvo iki XVIII a. antrosios pusės. Fiksuojama, kad 1798 m. vienuolynui priklausę 45 vienuoliai.

Mūsų dienas pasiekė puikios architektūros buvusios bazilijonų šventovės pastatas, jungiantis gotikos ir renesanso stilių, Rytų ir Vakarų kultūros įtakas. Jis yra lotyniško kryžiaus plano su penkiašone presbiterija ir ant apvalaus būgno iškylančiu aukštu kupolu. Tai lygių sienų, santūrių ir monumentalių formų architektūra, kai kur primenanti viduramžiškus gynybinius statinius. Priekiniame bažnyčios fasade kyla vienintelis stačiakampis kresnokas bokštas. Įėjimą į statinį puošia neaukštas renesansinis portalas, sudarytas iš poros puskolonių ir kuklaus frontonėlio.

Zakristijoje yra Teodoro Bogdano ir Samuelio Oginskių antkapinės plokštės.Dedikuotoji Bogdanui - ankstyvesnė, sukurta XVI - XVII a. sandūroje. Reljefo kompoziciją sudaro sarkofagas - epitafinė plokštė, kurioje įrašytas tekstas prasideda žodžiais: „(...) tai didžių dorybių vyras, išmintingas ponas taikos metu ir narsus karingame mūšyje (...)”. Virš sarkofago siauroje reljefinėje juostoje vaizduojama gulinčio karžygio figūra. Linijiniu ir dekoratyviu piešiniu vaizduojamas ramus ir kilnus didiko poilsis. Viskas tarsi kokiame tekste ar emblemoje išdėstyta vienoje plokštumoje, tik pati Oginskio figūra išskirta vos iškilesniu reljefu, aštresne linijų grafika, kontrastuojančia su minkštu taškiniu ornamentu padengtu fonu. Išilgintų proporcijų grakštus didiko atvaizdas liudija XVI -XVII a. sandūrai būdingą manieristinę raišką. Greta pastarojo esantis kitas, greičiausiai nebaigtas Samuelio Oginskio antkapis sukurtas XVII a. viduryje. Šio antkapio plastika jau turi baroko stiliaus bruožų, pasižymi minkštesniu ir natūralistiškesniu piešiniu, gilesne ir aptakesne reljefo modeliuote, laisvesniu kompozicijos sprendimu.

Bažnyčioje yra XIX a. paveikslų, kurių, deja, negalima priskirti čia kadaise buvusių bazilijonų kultūriniam palikimui.

XIX a. šventovė priklausė stačiatikiams, 1834 - 1854 m. naujieji šeimininkai pastatą remontavo, rekonstravo stogą, pakeitė bokšto ir kupolo viršūnių formas. Katalikų parapija čia įkurta 1907 m. Iš pradžių pamaldos buvo laikomos greta veikusioje medinėje koplyčioje, o 1919 m. buvusi unitų bažnyčia perduota katalikams.

T.R.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys