|
||
KRUONIO BUVĘS BAZILIJONŲ VIENUOLYNAS |
||

Klausimas, ar šią šventovę Oginskis fundavo bazilijonams, lieka atviras. Miręs 1625 m. Lietuvos pulkininkas, Trakų pakamarininkas, buvo nusiteikęs prieš Brastos uniją, 1612 m. kartu su savo sūnumis pasirašė stačiatikių didikų protestą prieš dvasininkijos vienijimąsi. Oginskis globojo Vilniaus Švč Trejybės ir Šv. Dvasios stačiatikių brolijas, Jevoje fundavo stačiatikių cerkvę. Tad greičiausiai iki 1628 m. Kruonio šventovė priklausė stačiatikiams.
1628 m. į Kruonį atsikėlę unitai čia išbuvo iki XVIII a.
antrosios pusės. Fiksuojama, kad 1798 m. vienuolynui priklausę 45 vienuoliai.
Mūsų dienas pasiekė puikios architektūros buvusios bazilijonų šventovės pastatas, jungiantis gotikos ir renesanso stilių, Rytų ir Vakarų kultūros įtakas. Jis yra lotyniško kryžiaus plano su penkiašone presbiterija ir ant apvalaus būgno iškylančiu aukštu kupolu. Tai lygių sienų, santūrių ir monumentalių formų architektūra, kai kur primenanti viduramžiškus gynybinius statinius. Priekiniame bažnyčios fasade kyla vienintelis stačiakampis kresnokas bokštas. Įėjimą į statinį puošia neaukštas renesansinis portalas, sudarytas iš poros puskolonių ir kuklaus frontonėlio.
Zakristijoje yra Teodoro Bogdano ir Samuelio Oginskių antkapinės
plokštės.Dedikuotoji Bogdanui - ankstyvesnė, sukurta XVI - XVII a. sandūroje.
Reljefo kompoziciją sudaro sarkofagas - epitafinė plokštė, kurioje įrašytas tekstas
prasideda žodžiais: (...) tai didžių dorybių vyras, išmintingas ponas taikos metu
ir narsus karingame mūšyje (...). Virš
sarkofago siauroje reljefinėje juostoje vaizduojama gulinčio karžygio figūra.
Linijiniu ir dekoratyviu piešiniu vaizduojamas ramus ir kilnus didiko poilsis. Viskas
tarsi kokiame tekste ar emblemoje išdėstyta vienoje plokštumoje, tik pati Oginskio
figūra išskirta vos iškilesniu reljefu, aštresne linijų grafika, kontrastuojančia su
minkštu taškiniu ornamentu padengtu fonu. Išilgintų proporcijų grakštus didiko
atvaizdas liudija XVI -XVII a. sandūrai būdingą manieristinę raišką. Greta pastarojo
esantis kitas, greičiausiai nebaigtas Samuelio Oginskio antkapis sukurtas XVII a.
viduryje. Šio antkapio plastika jau turi baroko stiliaus bruožų, pasižymi minkštesniu
ir natūralistiškesniu piešiniu, gilesne ir aptakesne reljefo modeliuote, laisvesniu
kompozicijos sprendimu.
Bažnyčioje yra XIX a. paveikslų, kurių, deja, negalima priskirti čia kadaise buvusių bazilijonų kultūriniam palikimui.
XIX a. šventovė priklausė stačiatikiams, 1834 - 1854 m. naujieji šeimininkai pastatą remontavo, rekonstravo stogą, pakeitė bokšto ir kupolo viršūnių formas. Katalikų parapija čia įkurta 1907 m. Iš pradžių pamaldos buvo laikomos greta veikusioje medinėje koplyčioje, o 1919 m. buvusi unitų bažnyčia perduota katalikams.
T.R.
bėcėlinė rodyklė
erminų žodynėlis
iteratūra
eidinio informacija
urinys
| © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. Adresas
ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams |
Tinklalapis atnaujintas |