pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Kitos vienuolijų kongregacijos

MARIJAMPOLĖS MARIJONŲ VIENUOLYNAS
ir  Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

 

Marijampolės vienuolyno ir bažnyčios (dabar - Šv. Arkangelo Mykolo Mažosios Bazilikos) pastatų kompleksas išsidėstęs tarp miesto centro ir Šešupės, Bažnyčios, J. Bendoriaus, P. Armino gatvių bei upės ribojamame plote. Patsai miestas yra Lietuvos pietvakariuose, Sūduvos regiono centre, 164 km į vakarus nuo Vilniaus ir 55 km į pietvakarius nuo Kauno. Dabar Marijampolėje yra marijonų Šv. Jurgio provincijos centras.145. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios fasadas

1750 m. Prienų seniūno žmonos grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės kvietimu į prie Šešupės besikuriantį Starapolės miestelį atvyko pirmasis vienuolis marijonas čekas Adalbertas Vaitiekus Strachas. Grafienės paskirtame marijonams žemės sklype ir jos lėšomis pradėtas statyti medinis vienuolyno pastatas bei bažnyčia. 1754 m. gavus popiežiaus leidimą vienuolyne įsteigtas naujokynas, 1758 m. (?) - mokykla. Oficialus marijonų įvesdinimas į naująją Šv. Kryžiaus titulu konsekruotą bažnyčią įvyko 1758 m. rugsėjo 13 d. Tais pačiais metais P. Butlerienė pasirašė ir oficialų vienuolyno fundacijos dokumentą. Prie vienuolyno besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą. 1791 m. buvo pastatytas naujas didelis keturkampis vienuolyno pastatas. 1809 m. sudegus P. Butlerienės funduotajai bažnyčiai, pamaldos pradėtos laikyti medinėje stoginėje, kurią 1818 m. sugriovė audra. Tuoj pat pradėta mūryti nauja bažnyčia, kuri 1824 m. rugsėjo 5 d. konsekruota Šv. Arkangelo Mykolo titulu. XIX a. ir XX a. I-oje pusėje ši vienuolyno (vėliau - parapijos) bažnyčia daug kartų didinta bei remontuota. Tačiau minėtasis laikotarpis buvo laipsniško Marijampolės vienuolyno, kaip ir kitų katalikų vienuolynų bei visos Bažnyčios, niokojimo metas. Po 1831 ir ypač 1863 metų sukilimų dalis vienuolių ištremta į Sibirą, dalis emigravo. Nors Marijampolės vienuolynas vienintelis išliko nepanaikintas, jo teisės ir veikla buvo labai suvaržyta. Uždrausta priimti naujus narius, į valstybės iždą paimta didžioji nekilnojamo turto dalis, mokyklos pastatas, panaikinta marijonų jurisdika. Į Marijampolę suvežti ne tik uždarytųjų vienuolynų vienuoliai, bet ir psichiniai ligoniai, nusikaltusieji, degradavusieji asmenys. 1904 m., likus tik keliems nariams, vienuolynas buvo uždarytas. 1911 m. Marijampolėje mirė paskutinis šio ordino vienuolis, XXVI-asis senojo įstato Marijonų vienuolijos generolas, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas Vincentas Senkus.

Nuo visiško sunykimo marijonus išgelbėjo kun. Jurgis Matulaitis (1871-1927, nuo 1918 m. Vilniaus vyskupas, nuo 1925 m. arkivyskupas, 1987 m. paskelbtas Palaimintuoju). Jis užsienyje slapta atnaujino marijonų veiklą. 1910 m. popiežius Pijus X patvirtino pertvarkytą vienuoliją, kuri tapo kongregacija (buvo atsisakyta iškilmingų įžadų, baltų abitų).

Marijampolės vienuolynas šeimininkams sugrįžo 1917 m. Pradėti tvarkyti per karą nukentėję pastatai, iš Fribourgo atkeltas naujokynas ir veikiai šis vienuolynas vėl tapo stambiausiu, veikliausiu marijonų centru. Per Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų jis labai išaugo ir išplėtė savo sielovadinę, kultūrinę bei šviečiamąją veiklą. Įsteigta (1921 m.) klasikinė marijonų gimnazija, kelios amatų mokymo įstaigos, įmonės, spaustuvė, spausdinusi periodinius leidinius bei knygas. Vienuoliai vadovavo religinėms brolijoms, katalikų organizacijoms, dėstė mokyklose, aptarnavo Šv. Arkangelo Mykolo parapiją bei antrąją Marijampolėje Šv. Vincento bažnyčią, rėmė vaikų bei senelių prieglaudas. Buvo žymiai padidintas vienuolyno pastatas ir suremontuota bažnyčia, į kurią 1934 m. iškilmingai perkelti iš Kauno arkivyskupo J. Matulaičio palaikai.Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios altorius

Tačiau okupavus Lietuvą, įvairiašakė marijonų (kaip ir visų kitų katalikų vienuolynų bei Bažnyčios) veikla priverstinai sustabdyta. Kelerius pokario metus Marijampolės marijonai dar sugebėjo išlaikyti savo centrinį vienuolyną, bet 1948 m. jie buvo prievarta išregistruoti iš miesto be teisės čia gyventi. Visas turtas atimtas, vienuolyne ir gimnazijoje įsikūrė raudonarmiečiai. Jie nuniokojo šiuos pastatus, kurie tik 6-7 dešimtmečiais buvo atiduoti mokymo įstaigoms. Vienuoliai buvo išsklaidyti, tačiau jų darbas nenutrūko, tik pakito jo formos, buvo pritaikytos nelegalaus gyvenimo sąlygoms. Režimui kiek susilpnėjus ir atsiradus galimybėms pradėti slaptas teologijos studijas, marijonų skaičius netgi padidėjo.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, marijonų provincijos centre Kaune susitelkė pagrindinės šios kongregacijos pajėgos. Marijampolėje 1991 m. vienuoliams sugrąžinti vienuolyno, buvusios spaustuvės bei gimnazijos pastatai, palaipsniui pradėti remontuoti ir tvarkyti. Šiuo metu suremontuotoje dalyje yra veikiantis vienuolynas (apie 10 narių). Kitoje pastato dalyje numatoma įkurdinti Marijampolės kunigų seminariją. Buvusios spaustuvės pastate, esančiame į šiaurę nuo vienuolyno pastato yra įsikūręs Vilkaviškio vyskupijos Šeimos centras.

Marijampolės marijonų vienuolynas ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia yra Lietuvos kultūros paminklų statusą turintys statiniai. Išliko ir daug bažnytinio meno vertybių. Tarp jų nemaža sukurtų XVIII a. II-oje pusėje, t.y. ankstyviausiuoju marijonų buvimo Marijampolėje laikotarpiu. Paminėtini vienuolijos įsteigėjo kunigo S. Papčinskio ir fundatorės P. Butlerienės portretai (manoma, jog pastarojo autorius yra marijonas vienuolis P. Nemirovskis), keli meniško darbo arnotai (galbūt P. Butlerienės dovana), šv. Antano ir Švč. Mergelės Marijos atvaizdai, dengti kalstytais sidabriniais aptaisais. Yra nemaža XIX a. ir XX a. pradžios šventųjų paveikslų kolekcija, puošianti bažnyčios presbiteriją bei altorių retabulus. Altoriai šeši, visi vietinių meistrų darbo. Verta dėmesio įžymaus lietuvių skulptoriaus J. Zikaro sukurta Palaimintojo J. Matulaičio epitafija (marijonų vienuolijos atkūrėjo ir generolo palaikai ilsisi jo vardo koplyčios altoriuje - sarkofage, autorius V. Vildžiūnas). Patartina aplankyti ir Vilkaviškio vyskupijos istorijos muziejaus religinės dailės skyriaus nuolatinę ekspoziciją. Ji veikia buv. prezidento dr. K. Griniaus memorialiniame name, Bažnyčios g. 23 (lankymas 11-16 val., tel. (243) 5 09 85.

Bažnyčioje kartkartėmis vyksta bažnytinės muzikos koncertai. Žymiausios iškilmės yra susijusios su Palaimintojo J. Matulaičio gyvenimo bei veiklos datomis. Rengiami Šv. Antano (birželio 13 d.), Šv. Petro ir Pauliaus (birželio 29 d.), Šv. Onos (liepos 26 d.) bei Šv. Arkangelo Mykolo (rugsėjo 29 d.) atlaidai.

G. M. M.

Kitos vienuolijų kongregacijosBažnyčios g. 1, J. Bendoriaus g. 3.
Bažnyčia ir vienuolynas veikiantys, tel. (243) 5 09 38, 5 02 75 (bažnyčios)

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.06.06