Vienuolyno ansamblis išsidėstęs šiaurinėje Kauno Senamiesčio dalyje, Antakalnio kalvos šlaite, tarp Benediktinių, Šauklių, Šv. Gertrūdos ir J. Jablonskio gatvių. Kompleksą sudaro bažnyčia, vienuolynas ir klebonija.

Gotikinė Šv. Mikalojaus bažnyčia pastatyta XV a. Iš pradžių ji buvo parapinė. XVII a. pradžioje LDK didikas, Jeruzalės kavalierius Andriejus Skorulskis kreipėsi į karalių Zigmantą III prašydamas šią bažnytėlę dovanoti būsimam Kulmo (Chełmno) kongregacijos benediktinių vienuolynui. Prašymas buvo patvirtintas. Netrukus atvyko ir pirmosios benediktinės iš Nesvyžiaus, tarp kurių buvo ir A. Skorulskio duktė Ona Eufemija, tapusi pirmąja vienuolyno viršininke. Vienuolės apsigyveno A. Skorulskio dėka pastatytame nedideliame mediniame vienuolyne. Kitas mecenatas, Upytės maršalka Kristupas Bialozaras savo dukteriai Zofijai Anatolijai, 1634 m. davusiai vienuolės įžadus, irgi skyrė gausų kraitį, tuo prisidėdamas prie vienuolyno gerovės. Tačiau, palyginus su Vilniaus benediktinių vienuolynu, XVII-XIX a. Kauno benediktinių finansinė padėtis buvo prastesnė (turėjo mažiau žemių, nuolatinių pajamų ir t.t.). 1689 m. popiežius Aleksandras VIII patvirtino benediktinių bažnyčiai Šv. Mikalojaus, Šv. Benedikto, Šv. Scholastikos, Šv. Marijos Magdalenos, Šv. Placido, Visų benediktinių ordino šventųjų, Šv. Mauro atlaidus.

1756 m. prie Šv. Mikalojaus bažnyčios buvo įkurta Švč. Jėzaus Širdies brolija. 1758 m. popiežius Klemensas XIII patvirtino šios brolijos nariams Dievo Kūno atlaidus.

Nuo XVII a. kurį laiką vienuolyne veikė mergaičių mokykla.

XIX amžius atnešė sunkių išbandymų. Carinės valdžios įsaku uždarytas noviciatas, bet vienuolynas išliko. Nepaisydama klauzūros valdžia dažnai kišdavosi į vidinį vienuolyno gyvenimą, pavyzdžiui, dorovinė policija vienuolyne apgyvendindavo moteris atlikti bausmę už dorovės pažeidimus. XX amžius atvertė naują vienuolyno istorijos puslapį. Vyravusi vienuolynuose lenkiška kultūra tapo viena skaudžiausių Lietuvos Bažnyčios problemų tautinio atgimimo metais. Jau XX a. pradžioje lietuvių dvasininkija pageidavo, kad krašto vienuolynai būtų lietuviški. Tautinė nesantaika neaplenkė ir Kauno benediktinių. 1920 m. vienuolyne buvo 17 vienuolių, iš kurių tik kelios suprato ir kalbėjo lietuviškai. 1922 m. 10 lenkių benediktinių buvo iškelta į Kolainius. Vienuolyne įvykusios reformos pasekmė - atsisakyta uždaro ir kontempliatyvaus gyvenimo būdo, benediktinės ėmėsi aktyvesnės veiklos, įstojo naujų kandidačių.

Po II pasaulinio karo vienuolynas buvo uždarytas.

Gotikinė Šv. Mikalojaus bažnyčia - vienanavė, asimetriško plano, pietiniame šone glaudžiasi bokštas. XVII a. atidavus bažnyčią benediktinėms, ji du kartus remontuota. XIX a. - rekonstruota: pietinį jos fasadą uždengė dviaukštė galerija, sujungusi bažnyčią su pastatytu mūriniu vienuolynu; vakariniame gale prijungtas priestatas, kurio pirmame aukšte įrengtas prieangis, antrame - vargonų choras. Bažnyčioje buvo 8 barokiniai altoriai: Švč. Mergelės Marijos Ramintojos - didysis, Švč. Jėzaus Širdies, Šv. Mikalojaus, Šv. Benedikto, Švč. Marijos Magdalenos, Šv. Scholastikos, Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo - koplyčioje. 1862 m. vienuolyno viršininkės Sofijos Glembockos iniciatyva remontuotas bažnyčios vidus, užsakyta 13 naujų altorinių paveikslų pas tapytoją Ignotą Siezienovskį.

1938 m. vėl remontuota bažnyčios išorė ir vidus. Langai papuošti vitražais (dailininkas V. Bičiūnas), įrengtas naujas didysis altorius (dailininkas L. Truikys), nuimti kai kurie senieji altoriai.

Vienuolynas iki pat XIX a. buvo medinis ir nedidelis. Mūrinis vienuolyno pastatas sumūrytas tik 1825 m. - stačiakampis, dviejų aukštų, pietinėje pusėje sparnu sujungtas su bažnyčia. Pirmame aukšte buvo refektorius, celės, įvairios ūkinės patalpos, antrame - celės. 1924 m. vietoj kapeliono medinio namo pastatyta mūrinė klebonija.

Uždarius vienuolyną, 1948-1990 m. bažnyčioje buvo viešosios bibliotekos knygų saugykla. 1990 m. bažnyčia suremontuota ir grąžinta tikintiesiems, į vienuolyną grįžo benediktinių kongregacijos seserys. Iš senosios bažnyčios įrangos yra išlikęs Šv. Benedikto altorius, trys XVIII-XIX a. paveikslai.

A. K.-V.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys