pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Elgetaujantys ordinai

ANTALIEPTĖS BUVĘS BASŲJŲ KARMELITŲ VIENUOLYNAS
ir  Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

23. Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčiaBasieji karmelitai į Antalieptę atsikėlė apie 1734 - 1763 m. Šaltiniuose minima, kad jau 1744 m. karmelitų tėvai Antalieptėje dirbo ganytojišką darbą. Mykolas Strutynskis ir jo sūnus Juozapas su žmona Rože iš Platerių fundavo vienuoliams bažnyčią, kuri buvo baigta statyti 1760 m., o 1763 m. konsekruota.

Bažnyčia dvibokštė, vienanavė su ištęstu, tarsi sunertu iš trijų pailgų tūrių korpusu. Už išilgintos skliautuotos presbiterijos prisišliejęs dviaukštis zakristijos ir vienuolių choro viršuje priestatas. Po visu bažnyčios pastatu yra trijų navų rūsys su dvylika kriptų, skirtų vienuolyno fundatorių ir vienuolių palaikams. Vienuolyno namas stovi atskirai nuo bažnyčios, tačiau šį pastatą su šventove jungė per visą šventorių ėjusi požeminė perėja. 

Vienuolyno teritorija greičiausiai buvo apjuosta aukšto mūro tvora su vartais, kaip ir šventorius, tai liudija greta buvusio vienuolyno namo esančios mūro liekanos.

26. Koplyčios altorinis paveikslasVienuolyno pastatas rekonstruotas, išlikusi tik dviaukščio pastato su skliautuotomis patalpomis struktūra. Bažnyčia po 1832 m. vienuolyno uždarymo buvo rekonstruota ir paversta stačiatikių cerkve. Autentišką architektūros vaizdą galima įsivaizduoti tik remiantis dar prieš rekonstrukciją Antalieptės bažnyčią užfiksavusiu Jules Cheret piešiniu „Antalieptės griuvėsiai”. Išilginto ir dinamiško bažnyčios tūrio priešakyje stiebėsi du grakštūs keturių tarpsnių bokštai. Rekonstrukcijos metu šie bokštai vienu tarpsniu pažeminti, pakeista jų šalmų bei fasado frontono konfigūracija, bažnyčios fasadui suteiktas XIX a. cerkvių architektūrai būdingas siluetas.

Uždarius vienuolyną, bažnyčios turtas pervežtas į gretimą Vencavų parapinę bažnyčią. Kilus gaisrui ši  bažnyčia su visomis iš Antalieptės atvežtomis vertybėmis - Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Juozapo, Šv. Angelo, Šv. Elijo ir kitais paveikslais - sudegė. Basųjų karmelitų laikus Antalieptės bažnyčioje kurį laiką priminė tik išlikusi XVIII a. iliuzinė sienų tapyba. Vizitacijos aktuose minimi du tapyti interjero įrenginiai:didysis altorius, kurio iliuzinio fono pirmame tarpsnyje kalbėjęs cinko krucifiksas, o antrame ant sienos nutapyta Šv.Elena; kitas nedidelis altorius  - vienuolynų chore. Deja, XX a. pradžioje pastariesiems sunykus,buvo pakeisti naujais.

1893 m. buvusiose basųjų karmelitų valdose įsteigtas stačiatikių vienuolynas, bažnyčia paversta cerkve. 1906 m. buvusiuose vienuolyno namuose įkurta mergaičių mokytojų seminarija ir ūkio mokykla. 1918 m. bažnyčia buvo grąžinta katalikams, bažnyčios ir parapijos gaivinimo ėmėsi kun. Stanislovas Stakelė, vienuolyno patalpose įsteigta pradinė mokykla. 1924 m. į Antalieptės buvusį karmelitų vienuolyną atsikėlė Švč. Jėzaus Širdies moterų kongregacija. Vienuolės įsteigė žemės ūkio mokyklą, vidurinę ir pradinę mokyklas, vaikų darželį ir prieglaudą, amatų mokyklą bei vienuolių naujokyną.

T.R.

Elgetaujantys ordinaiZarasų r., Antalieptės km., HES - 1
Bažnyčia veikianti, tel. (270) 5 72 33

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.09.12