Basieji karmelitai į Kauną atsikėlė 1707 m. Čia jie nusipirko sklypą su mūriniu namu, pasistatė nedidelę medinę bažnytėlę. Smolensko kaštelionas Kristupas Ščytas su žmona Ona iš Zavišų užrašė vienuoliams Kačiūniškių palivarką. Šiose žemėse basieji karmelitai 1716 m. pasistatė mūrinę Šv. Elijo bažnytėlę ir greta jos įsikūrė. 1770 m. vienuoliai savo valdas, išskyrus pačią bažnyčią, perleido miesto magistratui, mainais gaudami kitą sklypą kartu su jau 1685 - 1700 m. pastatyta Šv. Kryžiaus bažnyčia.

Klebono Kazimiero Žodkevičiaus funduota mūrinė bažnyčia dvibokštė, vienanavė, lotyniško kryžiaus plano, su dviem koplyčiomis ir zakristijomis. Navos ir transepto kryžmoje kyla vienas aklinas kupolas, o greta virš presbiterijos - kitas, šitaip sukurta pabrėžtinai centriška ir dinamiška vidaus erdvė. Kryžminės bažnyčios tūris simetriškai apsuptas stačiakampėmis zakristijų ir koplyčių patalpomis, kartu išlikdamas aiškus ir sukauptas. 1772 - 1773 m. karmelitai pristatė prie Šv. Kryžiaus bažnyčios šonines koplyčias, pačią bažnyčią atnaujino. 1777 m. vienuolyno vyresniojo F. Horaino rūpesčiu pastatytas naujas mūrinis vienuolynas. Netoli gyvenamųjų korpusų stovėjo ūkiniai vienuolyno pastatai, plytėjo daržai ir sodai. Vienuolyno ansamblis nukentėjo per 1812 m. karą, buvo remontuotas 1830 m. Tuo metu sumūryti Šv. Kryžiaus bažnyčios frontonai, statyti bokštai (baigti XIX a. pab.). 1831 m. vienuolynas paverstas ligonine. 1836 m. nugriautas koridorius, jungęs vienuolyną su Šv. Kryžiaus bažnyčia. 1845 m. vienuolynas visai uždarytas, bažnyčia atiteko ligoninei, vėliau uždaryta. 1853 m. nugriauta senoji karmelitų Šv. Elijo bažnytėlė. 1881 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia grąžinta katalikams, vyskupo A. K. Beresnevičiaus ir kanauninko P. Butkevičiaus rūpesčiu restauruota. Dabartinis bažnyčios vaizdas likęs po 1885 - 1898 m. rekonstrukcijų, kai buvo iškirstos naujos durų ir langų angos.

Bažnyčios altoriniai paveikslai išblaškyti 1852 - 1880 m., kai buvo sugriauti altoriai. Dabar bažnyčią puošiantys paveikslai greičiausiai sukurti XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje, kai prie Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios vėl buvo sugrįžę basieji karmelitai. Tai liudytų ir karmelitiška jų ikonografija: Šv. Teresės vizija, Švč. Mergelė Marija teikia jai aukso grandinę, Šv. Simono Stoko vizija, nešiojamas altorėlis su Šv. Juozapo ir Švč. Mergelės Marijos atvaizdais ir kt.

Išliko gerokai pertapyta XVIII a. pradžios sieninė tapyba, vaizduojanti Kristaus kančios scenas. Greičiausiai freskos tapytos netrukus po bažnyčios pastatymo, dar neatsikėlus prie jos basųjų karmelitų tėvams.

Vienuolyno namai pastatyti 1777 m. Juos sudaro trys korpusai, sujungti į netaisyklingos H raidės pavidalo plano statinį. Dviejų aukštų pastate buvo iš viso trisdešimt celių ir po dvi sales kiekviename aukšte. Greičiausiai tose salėse buvo įrengtas refektorius, virš jo biblioteka, kitame korpuse rekreacijos salė ir koplyčia. Visos vienuolyno patalpos skliautuotos. 1826 m. jose įrengta karo ligoninė.

Prie basųjų karmelitų vienuolyno veikė Švč. Marijos Škaplierinės ir Šv. Juozapo brolijos.

T.R.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys