Manoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, išsigelbėjęs Vorsklos mūšyje, atsidėkodamas Viešpačiui apie 1400 m. fundavo Kaune pranciškonams bažnyčią, kuri buvo pirmoji katalikų šventovė šiame mieste. Bažnyčia pastatyta pačioje XV a. pradžioje kartu su mediniu pranciškonų vienuolynu prie gatvės, vedusios į Nemuno prieplauką. Šventove taip pat naudojosi Kaune apsigyvenę užsienio pirkliai. 1439 m. vienuoliai gavo privilegiją, leidžiančią teikti sakramentus iš Prūsų ir Lagos atvykusiems katalikams ir juos laidoti. Kaip ir visos katalikų bažnyčios, patekusios į maskvėnų užimtą teritoriją 1655-1661 m. karo metu, ji buvo apiplėšta ir nuniokota, bet jau 1669 m. atstatyta Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis. XVII a. vienuolyno namus sudarė trys dviaukščiai mūriniai korpusai ir mediniai ūkiniai trobesiai. XVIII a. pradžioje švedų antpuolio metu bažnyčia vėl apgriauta, 1712 m. atnaujinta. Dar kartą bažnyčia apdegė, o vienuolynas buvo apiplėštas 1812 m., iš miestiečių aukų atstatytas 1819 m..

1831-1832 m. bažnyčia paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu.

1845 m. vienuolynas uždarytas, jo patalpose įsikūrė policijos nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija (1870 m. pastatai nugriauti ir jų vietoje pradėta statyti miesto ligoninė). Bažnyčia 1850-1853 m. pertvarkyta į cerkvę, tik 1919 m. grąžinta katalikams, prieš Antrąjį pasaulinį karą pora dešimtmečių bažnyčią aptarnavo Šv.Pranciškaus Mažesnieji broliai, įkūrę vienuolyną Uosto g. Į jų vienuolyną vyskupai siųsdavo prasikaltusius diecezinius kunigus. Tuo metu bažnyčia remontuota. Dar kartą pranciškonai buvo sugrįžę į bažnyčią 1992-1994 metais, vėliau persikėlė į atgautą Šv. Jurgio konventą.

XX a. bažnyčios remontų ir rekonstrukcijų metu naujose vietose iškirstos nišos, pakeistas langų ir kontraforsų aukštis, sunaikinti senieji angokraščiai, užmūryti šoniniai smailiaarkiai portalai. Tačiau išsaugotas pirmykštis vertikalus langų ir laiptuotų kontraforsų ritmas, pabrėžtas dalijimas horizantalėmis, o svarbiausia-bažnyčios tūrių ir erdvių kompozicija: tai vienintelis Lietuvoje išlikęs gotikinis lotyniško kryžiaus plano, halinis, trinavis pastatas. Seniausia jo dalis - presbiterija (choras) ir navų korpusas, taip pat XV a. pastatytas bokštas vakariniame fasade. Presbiterija perdengta Lietuvos pranciškonų gotikinėms bažnyčioms būdingu žvaigždiniu skliautu, kurio nerviūros sudaro didelių keturkampių žvaigždžių piešinį (virš navų senieji skliautai neišliko). Bažnyčios fasaduose gražiai išlikęs pirmykštis perdegtų juodų plytų dekoras.

R. J.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys