Vietiniams katalikams tarpininkaujant, Bavarijos kunigaikščiui Juozapui Karoliui Radvilai funduojant, karmelitai čia įsikūrė 1704 m., 1709 m. pastatytas mūrinis, dviaukštis, skliautuotas vienuolynas, išsidėstęs trimis linijomis stačiu kampu, ir greičiausiai pirmoji neišlikusi bažnyčia. 1766 m. ant mūro pamatų pastatyta nauja medinė bažnyčia ir varpinė, tebestovinčios iki šiol. Vienuolyno ir šventoriaus teritoriją anksčiau supo karmelitų sodas ir daržų landšaftas.

Bažnyčia pastatyta ant mūrinių pamatų. Kryžminio plano, trinavė, dviejų bokštų. Prie apsidės iš abiejų pusių vėliau pristatytos simetriškos koplyčios ir zakristijos patalpos. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, sudarantys ramų ir monumentalų siluetą.

Bažnyčioje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais. Bažnyčios sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos, prie kurių puikiai derėjo iliuziškai ant lentų tapyti šoninių altorių retabulai,deja, neišlikę iki mūsų dienų.

1713 m. prie karmelitų vienuolyno buvo įkurta parapija, kuriai dar 1820 m. priklausė Kėdainių miesto ir Janušavos priemiesčio tikintieji. 1832 m. vienuolynas uždarytas, parapija prijungta prie Josvainių. Vienuolyno pastatuose buvo įkurtos kareivinės. Dabar vienuolyno patalpos restauruojamos ir bus pritaikytos muziejui.

Po Pirmojo pasaulinio karo Šv. Juozapo bažnyčia tapo Kėdainių Šv. Jurgio parapijos filija. Nuo 1963 m. iki 1991 m. buvo uždaryta ir paversta Kėdainių Elektros aparatūros gamyklos sandėliu. Tik laimingo atsitiktinumo dėka bažnyčios interjero dekoras nebuvo visiškai sunaikintas ir gali bent menkomis detalėmis priminti čia kadaise buvus vienuolius karmelitus

T.R.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys