pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Elgetaujantys ordinaiReguliniai kunigai

KRAŽIŲ BUVĘS JĖZUITŲ VIENUOLYNAS BEI KOLEGIJA
ir  Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

 

Nuo XIII a. vidurio, remiantis rašytiniais istorijos šaltiniais, Kražių žemė ir Kražiai, be abejo, laikytini vienu svarbiausių Žemaitijos kultūrinių, dvasinių, administracinių centrų. Visai neatsitiktinai Lietuvos Didysis kunigaikštis, Vytauto paskirtas Žemaičių seniūnu, Mykolas Kęsgaila Valimantaitis pats rezidavo Kražiuose ir pastatė vieną iš aštuonių pirmųjų Žemaitijos bažnyčių - medinę, o vėliau - 1416 m. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią. Net penkių vienuolijų veikla vienu ar kitu laikotarpiu buvo susijusi su šiuo šiandien nedideliu Žemaitijos miesteliu. Ženkliausią pėdsaką paliko tėvų jėzuitų veikla.114. Kražių jėzuitų kolegijos bendrabutis (bursa)

Jėzuitų misijos atsiradimas XVI a. pabaigoje ir XVII a. buvo ypatingas Kražių istorijoje. 1533-1547 m. buvęs turtingos Kražių parapijos klebonu Valerijonas Protasevičius tapo Vilniaus vyskupu ir energingos savo veiklos dėka pasikvietė į Lietuvą jėzuitus, kurie 1570 m. Vilniuje atidarė kolegiją, 1579 m. tapusią Vilniaus akademija. Nuo 1576 m. Vilniaus ir Rygos jėzuitai misijų tikslais kelis kartus lankėsi Žemaitijoje, kol Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis nupirko jiems Kražiuose žemės, pastatė namus ir naujai įkurtos Lietuvos jėzuitų provincijos viršininkas Povilas Bokšta 1608 m. iš Virbalio misijos į Kražius atsiuntė du jėzuitus: Motiejų Galminą ir Merkelį Daugėlą. Po vyskupo Merkelio Giedraičio mirties (1609 m.) vyskupiją valdęs administratorius Mykalojus Daukša perkeldino jėzuitus iš klebonijos į altariją, kaip erdvesnę ir jų veiklai patogesnę vietą. Nuo 1610 m. žinoma jėzuitų Missio Crosensis (Kražių misija) su viršininku Povilu Pikieliumi.

Dėl Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio mirties jo planuotos kolegijos įkūrimas užsitęsė. Mirdamas vyskupas paskyrė 2000 vengriškų raudonųjų vienuolyno statybai ir užrašė šiek tiek žemės Kražiuose. 1613 m. Vilniaus vaivada kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis padovanojo jėzuitams 1565 m. statytą mūrinę rezidencinę pilį - rūmus ir žemės sklypą, o 1614 m. Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (Katkevičius) su savo žmona Slucko kunigaikštyte Sofija Maleckaite užrašė būsimai kolegijai 7 ūkius. 1616 m. laikinuose mediniuose namuose atidaryta pirmoji kolegijoje - gramatikos klasė. Pirmas naujai atidarytos kolegijos mokytojas buvo Jonas Kochas, atvykęs iš Braunsbergo kolegijos. Vienu iš pirmųjų Kražių kolegijos mokytoju buvo garsus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus.

1618 m. pašventintas mūrinės kolegijos kertinis akmuo. Pašventinimo iškilmėse dalyvavo LDK iždininkas Jeronimas Valavičius. Kaip atrodė visas kolegijos mūrinių pastatų kompleksas, šiandien atstatyti jau negalima - jis neišlikęs. Iš buvusio gausaus jėzuitų palikimo Kražiuose šiandien tėra tik apleistas buvęs mokinių bendrabutis - bursa. Šis gerokai laiko ir žmonių apnaikintas taisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų, raudonų plytų pastatas stovi kairiajame Kražantės krante: be langų, durų, vietomis iškritusiu tinku ir silikatinėmis plytomis užmūrytais galais. Po visu pastatu išlikę rūsiai. Rūsiuose ir abiejuose aukštuose pastato patalpų išdėstymas vienodas: centre eina koridorius, o abipus jo kambariai mokiniams. Viena didesnė patalpa, matyt, buvusi valgykla. Ji sovietiniais metais permūryta, įrengiant butą. Pastato lubos skliautinės, stogas dvišlaitis, dabar dengtas šiferiu. Manoma, kad bursa pastatyta 1693 m.116. Monstrancija iš Kražių jėzuitų bažnyčios, dabar saugoma Kauno Katedroje

Šiandien pastato būklė apverktina. Per kiaurą stogą ir lubas varva vanduo ir pastatui gresia buvusios jėzuitų bažnyčios likimas. Čia atliktų archeologinių kasinėjimų medžiaga saugoma Kražių kraštotyros muziejuje (Vytauto g. 18).

Besižvalgant aplink bursą, nesunku išskirti pakilumėlę, jungusią visą jėzuitų kompleksą. Bene svarbiausia jo dalis buvo mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kurios statybą prieš išvykdamas į karą su turkais 1621 m. pradėjo Jonas Karolis Chodkevičius. Tais pačiais metais Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška pašventino šios bažnyčios kertinį akmenį; ta proga pamokslą pasakė Vilniaus Katedros kapitulos kanauninkas DLK referendorius Merkelis Geišas Elijošaitis. Dėl XVII a. vidurio karų su Švedija ir Rusija bažnyčios statyba užsitęsė: tik 1689 m. Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas ją konsekravo. Tai būta didžiausios XVII a. Žemaitijos šventovės: bažnyčia vienabokštė, mūryta iš plytų, iš lauko pusės netinkuota. Išlikusi ikonografinė medžiaga - daugiausia Kražių kolegijos auklėtinių piešiniai - rodo, kad bažnyčios šonus ir galus tvirtino galingi kontraforsai, o aukšti suapvalinti arkiniai langai beveik siekė stogą. Bažnyčios viduje stovėjo 12 iš medžio drožtų altorių. Drožybos puošnumu išsiskyrė sakykla, dovanota karaliaus Jono Sobieskio ir kainavusi jam 6000 olandiškų talerių. Centriniame altoriuje kabojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas - įžymiojo Leonardo da Vinci paveikslo kopija (formatas 467x 266 cm), kainavęs fundatoriams 600 olandiškų talerių.

Per Šiaurės karą bažnyčia ir vienuolyno ūkis nuniokoti. 1773 metais, panaikinus jėzuitų ordiną ir išdalijus jo žemes, Kolainių karmelitai įstengė pasirūpinti tik kolegija. Apleista bažnyčia, pastatas pamažu griuvo: 1783 m. prakiuro stogas, nuo 1821 m. nutrauktos pamaldos, o garsusis centrinio altoriaus paveikslas perkeltas į biblioteką, kur supjaustytas dalimis ir sukrautas į krūvą supuvo. Liturginiai reikmenys 1827 m. išsiųsti į Vilnių, o 1831 m. sukilėliai nukabino varpus ir išgabeno į Varnius. Pastato plytos, čerpės, paskutinis varpas, suolai, altorių detalės panaudoti Vadžgirio bažnyčiai, Kražių benediktinių vienuolynui, Varnių katedrai, dabartinei mūrinei buv. Kražių parapijos bažnyčios varpinei, o jėzuitų turėtą šv. Augustino paveikslą kun. Lukoševičius padovanojo Peterburgo istorijos muziejui.

Kražių kolegija veikė 1616-1844 m. ir buvo svarbiausias Žemaitijos švietimo bei religinio gyvenimo centras, po Vilniaus bene skaitlingiausias Lietuvos jėzuitų provincijos mokslo židinys, savo pajėgumu toli pralenkęs kitas jėzuitų kolegijas: čia XVII-XVIII a. dirbo 30-50 jėzuitų. Kolegija neturėjo didelių materialinių rūpesčių, skolų, nes fundatoriai Chodkevičiai, Radvilos, karalius Jonas Sobieskis, Žemaičių vyskupai, Žemaičių žemės teismo teisėjas Petras Šiukšta , LDK iždininkas Jeronimas Valavičius, Šiaulių klebonas Petras Tarvainis ir kiti fundatoriai bei donatoriai pastatydino kolegijos ir bažnyčios kompleksą, aprūpino žemėmis, dovanodavo vertingas bibliotekas ir nuo pat kolegijos veiklos pradžios užtikrino 26 neturtingų mokinių visokeriopą išlaikymą ir mokymąsi. Tai sudarė sąlygas plėsti jėzuitų veiklą: 1619 m. atidaryta misija Virbalyje, 1623 m. - Varniuose, 1669 m. - Tilžėje, 1654 m. įkurta kolegija Pašiaušėje, 1642 m. - rezidencija Kaune, 1636 m. pastatyta Židikų koplyčia, o 1644 m.- nauja didelė bažnyčia.

Mokymas kolegijoje remtas ta pačia jėzuitų Ratio studiorum, taikyta kituose kraštuose ir Vilniaus universitete. Mokymas, drausmė, mokinių priežiūra ir moralinis bei religinis moksleivių auklėjimas sudarė nedalomą vienovę. Ypatinga auklėjimo priemonė, plačiai taikyta Kražiuose, buvo Marijos sodalicija, kurios nariais galėjo tapti pažangiausi, pamaldžiausi ir ligonių globai atsidėję moksleiviai.

Kražių kolegijoje buvo pradinė, gramatikos, sintaksės, retorikos ir humaniatės klasės (pastarosios abi sudarė „facultates superiores”). Mokėsi apie 250-300 mokinių. Šalia kolegijos veikė aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla patiems jėzuitams ir apylinkės dvasininkų mokslo žinioms gilinti. Žinoma, kad, pvz., 1677 m. iškilmingame posėdyje penki jos studentai apgynė filosofijos tezes daktaro laipsniui gauti. 1620-1742 m. čia veikė ir Žemaičių Kunigų seminarija.

Kolegijoje veikė  ir jėzuitų  teatras. Trys Kražių kolegijos rektoriai - Zigmantas Liauksminas, Pranas Šrubauskis, Jonas Jaknavičius - kūrė lietuviškas giesmes, teatre, skirtame platesnei visuomenei, šalia lotynų ir lenkų, vartota ir lietuvių kalba.

Kražių kolegija turėjo turtingiausią Žemaitijoje biblioteką - beveik 6000 knygų, archyvą, fizikos kabinetą, geologijos muziejėlį ir numizmatikos rinkinį.

1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, o vėliau ir uždraudus jiems mokytojauti, Kražiuose nuo 1797 iki 1817 m. dėstė Kolainių karmelitai. Jie čia vadovavo šešių klasių gimnazijai. Pagal išlikusį aktą, 1797 m. rugsėjo 19 d. karmelitams perduota ir Kražių mokyklos biblioteka, tuomet turėjusi 3270 knygų. Karmelitų dėstymo laikotarpiu 1803 m. sudarytas Kražių mokyklos bibliotekos inventorius. Tokiu knygų kiekiu (3264 tomai) bei atranka, išskyrus Vilnių, nė vienas Lietuvos provincijos miestas negalėjo pasigirti. Knygos lotynų, graikų, italų, prancūzų, vokiečių, lietuvių, latvių, hebrajų kalbomis, išleistos pradedant 1427 metais, liudija buvus turtingą tėvų jėzuitų ir Kražių kolegijos palikimą.

Reikia paminėti kelias su Kražiais susijusias iškilias asmenybes:ispanų kilmės jėzuitą Petrą Roizijų(Roysius) (po 1500-1571).Medininkų kapitulos prelatą, Kražių kleboną, prisiėjusį prie Lietuvos Statuto II leidimo redagavimo bei lietuviškos raštijos propaguotoją kanauninką   Mikalojų Daukšą (apie 1527-1613),1595 m. išspausdinusį iš lenkų kalbos išverstą katekizmą, o 1599 Vilniuje  - Vujeko   „Postilę”.

Po vyskupo Merkelio Giedraičio mirties 1609 m., administruodamas Žemaičių vyskupiją M.Daukša daug prisidėjo prie jėzuitų įkurdinimo Kražiuose ir kolegijos steigimo.

Jis 1580 m. buvo gavęs turtingą Kražių altorių, o vėliau, po 1609 m., administruodamas Žemaičių vyskupiją daug prisidėjo prie jėzuitų įkurdinimo Kražiuose ir kolegijos steigimo.

Kolegijoje profesoriavo daugybė iškilių jėzuitų: pirmiausia, minėtinas poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, 1617-1619 m. dėstęs poetiką ir sintaksę. Savo lotyniškai rašytuose poetiniuose kūriniuose kėlė Kražių gamtos grožį, LDK etmono ir Kražių kolegijos statytojo Jono Karolio Chodkevičiaus pagerbimui išspausdino iškilmingą odę, Vilniuje sukūrė „Sacra Lithothesis”, kuri buvo atlikta 1621 m. Kražių bažnyčios kertinio akmens pašventinimo proga. Jo lyrikos ketvirtosios knygos titulinis lapas papuoštas P. P. Rubenso piešiniu. Čia profesoriavo žymus istorikas A. Vijūkas Kojelavičius, mokyklinių dramų kūrėjas jėzuitas Gabrielius Šimkevičius, teologinių knygų autorius, kolegijos rektorius Danielius Butvila, graikų kalbos, retorikos, muzikos žinovas, daugelio knygų autorius, kolegijos rektorius Žygimantas Liauksminas, lietuviškų pamokslų autorius Pranciškus Šrubauskis, Kražių gimnazijos kapelionas ir bibliotekininkas, pradėjęs čia rinkti medžiagą „Žemaičių vyskupystei”, Motiejus Valančius.

Lituanistikos baruose tautinio atgimimo laikotarpiu ypač daug nuveikė Kražių gimnazijos ir kolegijos auklėtiniai Dionizas Poška, Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis, Simonas Tadas Stanevičius, Liudvikas Adomas Jucevičius, Vladimiras Andrijauskas, Audrius Ugenskis ir daugelis kitų.

A. B., P. Š.

Elgetaujantys ordinaiReguliniai kunigaiKelmės r., (17 km nuo Kelmės), Kražiai, Kolegijos g. 5.
Bažnyčia ir didžioji dalis vienuolyno pastatų neišliko.

Apie Kražių jėzuitų kolegijai priklausiusią vargonų tabulatūrą, sudaryta nežinomo vargonininko XVII a. pradžioje daugiau žinių rasite ir pasiklausysite vargonų muzikos vienuolynų muzikos skyrelyje .


  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.05.31