Z. Chodynickis bei Wołyniakas (J. M. Giźyckis) rašo, kad karmelitai šioje vietovėje buvo funduoti Zavadskių (be vardo) 1775 m. Tačiau vėlesni tyrinėtojai nurodo kitą datą. Remdamiesi Pumpėnų vienuolių karmelitų viršininko Angelo Giecevičiaus 1800 m. vasario 11 d. skundu Vilniaus teismui dėl beneficijos turtų teigia, jog karmelitai jau 1781 m. daugiau nei 116 metų, t.y. nuo 1665 m. turėjo Pumpėnuose bažnyčią ir valdė jiems užrašytus Jurgio bei Povilo Zavadskių turtus.

Taigi senosios regulos karmelitų vienuolius Pumpėnuose fundavo Jurgis ir Povilas Zavadskiai apie 1665 m. Vienuoliams atiteko medinė šio miestelio bažnytėlė, iškilusi prieš 1638 m. Šalia pastarosios karmelitai pasistatė medinį vienuolyną (metai nežinomi). Deja, stichinės nelaimės neaplenkė ir šio konvento. Pirmoji medinė bažnyčia kartu su vienuolynu sudegė 1770 m. Viską atstačius (iš medžio), 1797 m. gaisras dar kartą sunaikino ansamblį. 1798 m. statoma didesnė nei ankstesnės, mūrinė bažnyčia su šiaudų stogu, vadinamoji „šopa”, o vienuolynas iki 1827 m. išlieka medinis. Visomis statybomis rūpinosi patys vienuoliai karmelitai. Minėtas vienuolyno statinys buvęs vienaukštis, stačiakampės formos, ant mūro pamatų. Įėjimas iš statinio galo per priebutį, kurį dengė į du stulpus besiremiantis stogelis. Viduje patalpos buvo išdėstytos koridorine sistema. Žinoma, kad XIX a. pradžioje Pumpėnuose gyveno penki vienuoliai karmelitai. Jie nuo 1782 metų išlaikė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma skaitymo, rašymo, skaičiavimo. Mokytojavo patys vienuoliai arba jų priežiūroje pasauliečiai dėstytojai. 1828 m. būta 34 mokinių; tarp jų 4 mergaitės. Taip pat vienuolynas išlaikė špitolę, o prie bažnyčios veikė Šv. Škaplieriaus, Šv. Rožančiaus ir Šv. Juozapo brolijos. Tuo metu vienuolynui priklausė nemažai pagalbinių ūkinių statinių: rūsys, ledainė, rūkykla, arklidės su vežimine, alaus ir degtinės darykla, namelis tarnams, trys tvartai, šulinys. 1827 m. medinis vienuolyno pastatas keičiamas mūriniu, tuo tarpu pagalbiniai trobesiai išlieka seni. 1830 m. inventoriuje nurodoma, kad naujasis vienuolynas mūrytas iš plytų, vienaukštis, fasadu atsuktas į kairįjį bažnyčios šoną, yra iš plytų ir akmenų mūrytas rūsys. Tačiau labai greitai, 1832 m. Rusijos valdžia panaikina Pumpėnų karmelitų vienuolyną ir visus vienuolius iškelia, o jiems priklausiusius turtus atima. Bažnyčia atiduodama parapijai. Vienuolyne, kuriame po vienuolių iškeldinimo liko tik plikos sienos, be jokių baldų, interjero įrangos, įsikūrė klebonija. XX a. viduryje (apie 1950 m.) klebonija iškeldinama, o čia įrengiami gyvenamieji butai, sunaikinus originalią vidaus planinę struktūrą. 1991-1992 m. buvusio vienuolyno statiniai vėl grąžinti parapijai. Pamėginta rekonstruoti XIX-XX a. pradžios vienuolyno, vėliau klebonijos ansamblio vaizdą. Karmelitams priklausęs gyvenamasis statinys dabar remontuojamas ir bus pritaikytas parapijiečių reikmėms.

Be kuklių vienuolyno mūrų, Pumpėnuose išliko XVIII a. pab.-XIX a. pr. karmelitų statyta mūrinė bažnyčia. Ji 1818 m. pakeitė jau minėtą „šopą”. Biržų klebono Kazimiero Pikturnos pašventinta tų pačių metų rugsėjo 29 d. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo garbei. Tačiau 1861 m. vyskupas M. Valančius jos titulu pripažino Škaplieriaus Švč. Mergelę Mariją. 1880 m. gegužės 25 d. konsekruota pavyskupio Aleksandro Beresnevičiaus. Bažnyčia yra stačiakampė, su pusapskrite apside, halinė, dviejų masyvių piliorių sudalyta į tris navas. 1818 m. interjerą puošė 3 mediniai altoriai: didysis, pašvęstas Švč. Mergelei Marijai, ir du šoniniai — Šv. Juozapo ir Jėzaus Kristaus. Tačiau Pumpėnų bažnyčios interjero įranga kito ir pildėsi visą XIX a. bei XX a. pirmąją pusę. Didysis altorius perstatinėtas net kelis kartus ( 1826-1830 m. ir 1878 m.). Jį papuošė medinės šventųjų skulptūros ir vienuolių karmelitų labai garbinamas tapytas Aušros vartų Dievo Motinos atvaizdas, kuriam pasidabruotą ir paauksuotą apkaustą 1880 m. paaukojo dvarininkė Valerija Kozakovska. 1942 metais minėtos skulptūros pakeistos naujomis. Senosios saugomos bažnyčios muziejuje. Taip pat ne kartą kito ir minėtas, pradžioje buvęs medinis Jėzaus Kristaus altorius. Šv. Škaplieriaus brolijos rūpesčiu bei lėšomis 1826-1830 m. jis pakeistas mūriniu ir tituluotas Škaplieriaus Švč. Mergelės Marijos garbei. Jį papuošė du paveikslai: „Škaplieriaus Švč. Mergelė Marija” (su geltono vario, vietomis paauksuotu ir pasidabruotu apkaustu) bei „Šv. Elijas”. Apie 1947 m. paveikslas „Škaplieriaus Švč. Mergelė Marija” perkeliamas į bažnyčios muziejų, o vietoj jo pastatoma to paties titulo medinė skulptūra („Austrijoje dirbdinta”). Nėra tiksliai žinoma kada, tačiau ir paveikslas „Šv. Elijas” papildė muziejaus ekspoziciją. Medinis Šv. Juozapo altorius mūriniu buvo pakeistas 1847 metais. Dar du šiandien prie piliorių matomi altoriai (Šv. Mykolo ir Šv. Barboros) atsirado XIX a. viduryje, kai bažnyčia karmelitams nebepriklausė. Taip pat ir pirmosios, ant drobės tapytos kryžiaus kelio stotys bažnyčioje patalpintos tik 1870-1887 m. Jos 1931-1938 m. pakeistos gipsinėmis (aut. Čižauskas). Senosios perkeltos į Pamūšio bažnyčią.

Pasvalio r., Pumpėnų miestelis, Vilniaus g. 2 (10,5 km į rytus nuo Panevėžio-Pasvalio kelio,
Įstro (Lėvens dešiniojo intako) kairiajame krante).

Bažnyčia veikianti, tel. (271) 4 37 48