1808 m. pagrindinis vienuolyno korpusas atiteko Universiteto dvasinei seminarijai, vienuoliai, vadovaujami tėvo Leopoldo Korickio, išsikėlė į Kauną ir iki 1864 m. glaudėsi prie tenykštės parapinės Šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčios (Vilniuje galbūt dar kurį laiką liko keletas vienuolių). 1833-1842 metais augustinų vienuolyno patalpose veikė Vilniaus dvasinė akademija.

1852 m. bažnyčia pavesta karmelitų globai, bet netrukus, 1854 m. visai uždaryta. Architektas T. Tyšeckis parengė projektą vienuolyno namams pritaikyti stačiatikių dvasinei mokyklai. 1859 m. bažnyčia pagal to paties architekto projektą rekonstruota į Šv. Andriejaus cerkvę - panaikintas vienuolių choras, pastatytas ikonostasas, nugriauta sakykla, pašalinti puošnūs rokokiniai altoriai su skulptūromis. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas ir kiti liturginiai reikmenys buvo perkelti į Šv. Jono bažnyčią, kur su savo pamaldomis perėjo ir abi brolijos (dabartinė paveikslo buvimo vieta nežinoma). Vargonai ir kurį laiką bažnyčioje kabėjęs pirmojo augustinų vienuolyno Lietuvoje fundatoriaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas, atvežtas iš Lietuvos Brastos augustinų bažnyčios, perkelti į Vilniaus katedrą.

1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams ir buvo restauruota. Vienuolyno pastatai atiteko Vilniaus universitetui (įrengtas bendrabutis). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios interjeras sunaikintas: pritaikytas sandėliui, įstatytos dvi gelžbetoninės perdangos. Vienuolyno namuose įrengti butai.

Vienuolyno namų architektūros dekoras kuklus, tuo tarpu bažnyčia žavi subtiliomis vėlyvojo baroko formomis. Jos fasadą puošia vienas išlakus penkių tarpsnių, orderiniais elementais dekoruotas bokštas, kurio pirmojo tarpsnio centre yra originalus portalas iš trikampių piliastrų. Interjero įranga ir altoriai neišliko. Minėtas Vytauto Didžiojo portretas šiuo metu yra Vilniaus katedroje, kabo virš jo paminklinės lentos.

R. J.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys