pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Elgetaujantys ordinai

VILNIAUS BUVĘS BONIFRATRŲ VIENUOLYNAS
ir  Šv. Kryžiaus bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

276. Bonifratrų vienuolynas ir Šv. Kryžiaus bažnyčia. J.Čechavičiaus nuotrauka

280. Malonėmis garsėjančio altorinio paveikslo kopija bažnyčios fasade

Pagal legendą, bonifratrų vienuolynas pastatytas apie 1332 m. nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje. Čia stovėjusi medinė bažnytėlė, kuri 1533 m. sudegė. 1543 m. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis šioje vieoje pastatydino Šv. Kryžiaus koplyčią.

Šv. Dievo Jono brolijos vienuolius, paprastai vadinamus bonifratrais, prie Šv. Kryžiaus koplyčios 1635 m. įkurdino Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina, užrašęs vienuoliams ne tik bažnyčią ir prie jos buvusius pastatus, bet ir 10000 auksinų. Šalia koplyčios stovėjęs mūrinis279. Bažnyčios vakarinis fasadas namas buvo išplėstas ir paverstas bažnyčia, o senoji koplyčia įjungta į pastatyto vienuolyno mūrus. Vienuolynui taip pat perleisti keli netoliese stovėję namai. Nuo 1651 m. vienuolyną globojo vyskupas Jurgis Tiškevičius. XVIII a. pradžioje bažnyčioje buvo 5 altoriai: įdomus didysis altorius su stebuklinga laikoma Nukryžiuotojo skulptūra ir dar šešiais paveikslais (mišios būdavo aukojamos prie šv. Antano paveikslo) ir šoniniai, skirti Švč. Mergelės Marijos, Sopulingosios Dievo Motinos, šv. Onos ir bonifratrų vienuolijos steigėjo šv. Dievo Jono garbei (nuo 1725 m. Šv. Onos ir Sopulingosios Dievo Motinos altoriai nebeminimi). Iš paveikslų ypatingo pamaldumo susilaukė Švč. Mergelės Marijos Snieginės atvaizdas, kurio kopija vėliau nutapyta ir bažnyčios fasade. Tačiau bene labiausiai bažnytėlę garsino jos viduje, netoli įėjimo buvęs šulinėlis, kurio vanduo, tikėta, turėjo gydomųjų galių. Bažnyčia nukentėjo per 1737 m. gaisrą-liko tik pastato sienos ir iš altorių stebuklingai išlikę Švč. Mergelės Marijos paveikslas bei Nukryžiuotojo skulptūra. Bažnyčia atstatyta tėvo Luko Felkevičiaus ir tėvo Petro Milevskio rūpesčiu. Po remonto Švč. Mergelės Marijos paveikslas pakabintas didžiajame altoriuje. Dar kartą gaisras nusiaubė bažnyčią 1748 m., 1749 m. atlikti svarbiausi jos atstatymo darbai, įrengti šeši vėlyvojo baroko stiliaus altoriai ir sakykla, perdirbtas bažnyčios fasadas su bokštais. 277. Vienuolyno kiemas

Pagrindinė vienuolių veikla, kaip būdinga jų ordinui, buvo susijusi su ligonių slaugymu prie vienuolyno įkurtoje ligoninėje (iš pradžių joje buvo gydomi visi, vėliau-tik psichiniai ligoniai) ir vargšų globa prieglaudoje. Pagrindinis vienuolyno pastatų kompleksas susiformavo XVII a.-XVIII a. pradžioje. Jis jungė vienuolyną, ligoninę ir pagalbines patalpas į sudėtingos konfigūracijos statinį. Ligoninė buvo įrengta pirmame, celės-antrame aukšte.

Vienuolynas uždarytas 1843 m. Bažnyčią perėmė kunigai pasauliečiai. 1903 m. ligoninė perkelta į Naująją Vilnią. 1909 m. bažnyčia remontuota. 1924-1940 metais vienuolyno veikla buvo atgaivinta, atidarytas noviciatas, vienuoliai dirbo jų atkurtoje senelių prieglaudoje, atidarė vargšams valgyklą „Caritas”. Vienuolių rūpesčiu bažnyčia suremontuota, įrengti šeši altoriai. 1949 m. bažnyčia uždaryta.

Tarybų valdžios metais vienuolyno pastatas priklausė įvairioms kultūros įstaigoms. 1976 m. bažnyčioje įrengta koncertų salė, vienuolyno pastatuose - butai. Nuo 1995 m. pastatai perduoti Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Vargdienių seserų kongregacijos vienuolėms, vienuolynas remontuojamas. Į bažnyčios didįjį altorių sugrąžinti stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir Nukryžiuotasis, tarybiniais metais saugoti Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje.

R. J.

 282. 1543 m. vyskupo P. Alšėniškio statytos koplyčios fundacinė plokštė

 

Elgetaujantys ordinaiS. Daukanto a. 1
Bažnyčia veikianti, priklauso Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Vargdienių seserų kongregacijai

tel/(22)616087


  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.06.13