1506 m. pastatyta pirmoji bažnyčia buvo gotikinė, vienanavė. 1749 m. gaisras sunaikino pastatus, liko tik sienų dalys. 1750-1755 m. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia. Jos statybai, manoma, vadovavo architektas ir skulptorius P.J. Hoferis. 1755 m. bažnyčios skliautai ir vienuolių choro sienos dekoruotos freskomis. 1765 m. bažnyčia konsekruota.

Jau 1622 m. kapitulos aktuose minimi prie šio vienuolyno veikę studijų namai. Noviciai išklausydavo 3 metų teologijos ir 4 metų filosofijos kursus. Vienuolynas turėjo turtingą archyvą ir gausią biblioteką (per 2000 tomų). Nuo 1733 m. studijų prefektas ir filosofijos profesorius buvo tėvas Martynas Rubčinskis (1707-1794), daugelio religinio ir estetinio turinio knygų autorius. 1748 m. studijų regentu buvo daug nuopelnų senosios regulos karmelitų ordinui turintis tėvas Felicijonas Ciaplinskis, 1756 m. išrūpinęs teisę sukurti atskirą Šv. Jurgio provinciją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolynams. Provincijos centru tapo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia.

Vienuoliai pasižymėjo aktyvia pastoracine veikla (XVIII a. aptarnavo ir parapiją). Prie bažnyčios veikė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Apaštalo Tado brolijos. Kailiadirbių cechas prižiūrėjo Šv. Barboros koplyčią.

1797 m. karmelitai pastatus perleido Vilniaus kunigų seminarijai, kuri veikė čia iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o patys persikėlė prie Visų Šventųjų bažnyčios. Tuomet panaikintas vienuolių choras, nugriautas puošnus didysis altorius ir pastatytas naujas. XIX a. prie pagrindinio fasado pristatytas neobarokinis prieangis. Uždarius vienuolyną ūkiniai jo pastatai, supantys sudėtingos daugiakampės formos kiemą, rekonstruoti į gyvenamuosius namus.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia priklausė kultūros ir švietimo įstaigoms. Dabar vienuolyno pastatuose įsikūrę Knygų rūmai, o bažnyčioje-knygų saugykla.

Išlikęs beveik visas architektūros ansamblis, kurį sudaro bažnyčia, varpinė-vartai, vienuolyno namai, pagalbiniai ir ūkiniai pastatai. Ansamblio pastatai sukomponuoti terasiniu principu: aukščiau pastatyta bažnyčia ir pagrindiniai vienuolyno namai, pašlaitės terasoje-pagalbiniai ir ūkiniai pastatai. Vienuolyno namų fasadų formos lakoniškos. Meniniu požiūriu vertingiausia bažnyčia, ypač jos interjero dekoras. Dėmesį patraukia navos ir presbiterijos skliautų bei sienų tapyba: retas, LDK dailėje analogų neturintis šv. Jurgio gyvenimo ir kančių ciklas, Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės atvaizdas ant triumfo arkos, fundatorių portretai presbiterijoje. Išliko ir dalis altorių, dar išlaikiusių karmelitams būdingą ikonografiją ir padedančių suvokti XVIII a. viduryje sukurto barokinio dekoro polifonišką skambesį.

R. M., R. J.

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys