pradžią vadas ienuolijos ienuolynai Lietuvoje ienuolynų muzika


Elgetaujantys ordinai

VILNIAUS BUVĘS SENOSIOS REGULOS KARMELITŲ VIENUOLYNAS
ir Visų Šventųjų bažnyčia

Vienuolynai Lietuvos žemėlapyje

328. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia

Senosios regulos karmelitų Visų Šventųjų vienuolynas Rūdninkų gatvėje pastatytas karmelitų vienuolyno prie Šv. Jurgio bažnyčios prioro Stanislovo Koslinskio iniciatyva, funduojant Ašmenos pavieto žemvaldžiui, karaliaus sekretoriui Vaitiekui Adalbertui Chludžinskiui. Naujai steigiamas vienuolynas su bažnyčia jau minimi 1621 m. dokumentuose, o pačios sparčiausios statybos prasidėjo 1624 m. Bažnyčia 1631 m. baigta statyti ir pašventinta Visų Šventųjų titulu vilniaus vyskupo A.Vainos, o konsekruota 1632 m. Vilniaus sufragano A. B. Klongevičiaus. 1632 m. pradėjo veikti ir vienuolynas.

Vienuolynas nėra reguliaraus plano, jame nėra kluatro, nes jo mūrai plėtoti pritaikant čia jau stovėjusius pastatus. 1631—1632 m. užbaigtas išsilenkęs palei gatvę dviejų aukštų pagrindinis korpusas. Greta šio ilgojo namo karmelitai dar turėjo tris vėlesniu laikotarpiu suformuotus kiemo korpusus ir prie gynybinės miesto sienos pastatytą dviejų aukštų noviciato namą su mažu kiemeliu.

Bažnyčia fasadu atsirėmusi į Rūdninkų gatvę. Ji yra il Gesu tipo, trinavė,330. Bažnyčios interjeras. Vaizdas į didįjį altorių bazilikinė, su gilia presbiterija ir dviejomis kupolinėmis koplyčiomis iš šonų (kairėje - Šv. Elijaus, dešinėje - Marijos Sopulingosios). Bažnyčios frontone stovėjo dvi medinės polichromuotos pirmųjų Karmelio atsiskyrėlių ir karmelitų vienuolijos pradininkų šv. Elijo bei šv. Eliziejaus statulos. Greta bažnyčios kyla stambi penkių tarpsnių varpinė, pastatyta 1743 m. Tais pačiais metais pristatytas dviaukštis priestatas, kurio pirmame aukšte buvo įrengta zakristija, o antrame - biblioteka, XVIII a. garsėjusi savo ypatingu turtingumu.

Bažnyčios interjere atsispindi karmelitų dvasingumo tradicija, kuria buvo grįsta puošusių paveikslų ir skulptūrų bei šiandien dar neatidengtos sieninės tapybos ikonografija. Didysis altorius pastatytas apie 1787 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą. Šoniniai altoriai ankstyvesni, tipiškų vėlyvojo baroko formų. Altorių skulptūrinį dekorą sukūrė skulptorius A. Šelis. 1859 m. pakeista altorių polichromija, daugelis detalių buvo paauksuotos. 1904 m. kun. L. Čudovskio iniciatyva bažnyčia restauruota. Šios restauracijos metu ypač nukentėjo sieninė tapyba. Sieninės tapybos dekoro būta ir bažnyčios rūsiuose. Po bažnyčios ir vienuolyno uždarymo 1832-1886 m. nuo seno karmelitų kauptos meno vertybės buvo išblaškytos. 1991 m. grąžinus bažnyčią tikintiesiems, šventovė atnaujinta, sugrąžinti kai kurie jai priklausę paveikslai. Antai, bažnyčios kairiajame šoniniame altoriuje yra karmelitams priklausęs puošiamas aptaisų Marijos su kūdikiu paveikslas. Dešiniajame altoriuje kabo vertingas karmelitiškos ikonografijos331. Altorinis paveikslas „Švč. Mergelės Marijos pagarbinimas” XVII a. I-osios pusės kūrinys „Švč. Mergelės Marijos pagarbinimas”. Tačiau dalis paveikslų ir šiandien tebėra Baltarusijos teritorijoje esančioje Astravo bažnyčioje.

XVII-XVIII a. karmelitai aktyviai dalyvavo miesto viešajame gyvenime, rengė religines šventes bei procesijas, samdydavo muzikos kapelas, o prie bažnyčios turėjo savo choristus. Prie karmelitų bažnyčios ir vienuolyno gyvavo dvi brolijos - Šv. Škaplierio, įsteigta remiantis 1669 01 07 d. popiežiaus aktu, ir Skaistyklos sielų gelbėjimo, įsteigta 1763 04 15 d. popiežiaus aktu.

1810 m. prie Visų Šventųjų bažnyčios susikūrė viena didžiausių parapijų Vilniuje (1830 m. jai priklausė 12 250 parapijiečių). 1921 02 13 d. Vilniaus vyskupo sprendimu Visų Šventųjų parapijai prijungta Šv. Stepono bažnyčia, prie kurios karmelitai įsteigė savo kapines.

1819 m. vienuolyno patalpose karmelitų įsteigta parapinė mokykla. Pradedantiesiems joje buvo dėstomos lenkų, lotynų, rusų, prancūzų bei vokiečių kalbų skaitymo pamokos, o jau pažengusiems - šių kalbų gramatika, biblijos istorija, krikščioniškasis mokslas, geografija, aritmetika. Pirmojo pasaulinio karo metu Visų Šventųjų parapijos klebonija dėka kun. Juozapo Kuktos virto lietuvybės centru. Tarybinės okupacijos metais bažnyčia atimta iš katalikų, jos pastate buvo įrengtas maisto produktų sandėlis. Nuo 1975 m. bažnyčios patalpose veikė Dailės muziejaus Liaudies meno skyrius, buvo įrengta ekspozicija.

1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

T. R.

Elgetaujantys ordinaiRūdninkų g. 20/1
Bažnyčia veikianti, tel. (22) 61 74 34

  bėcėlinė rodyklė erminų žodynėlis iteratūra eidinio informacija urinys


© Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.  Adresas ryšiams: Irena.Galvydyte@vda.lt
Svetainę tvarko Matematikos ir informatikos instituto Multimedia centras humanitarams

Tinklalapis atnaujintas
2000.05.19